Draugai

 
 

 




Būti – skaityti poeziją, arba susitikimas su poete Giedre Kazlauskaite
2020-01-21


Garsų Renė Dekarto posakį galime perfrazuoti ir taip: „Mes skaitome, vadinasi, mes esame.“ 2020 m. sausio 16 d., ketvirtadienį, „būti“ mūsų gimnazistus pakvietė lietuvių poetė, meno kritikė bei eseistė Giedrė Kazlauskaitė (g. 1980  m.).


„Metų knygos 2019“ rinkimuose jos knyga „Gintaro kambarys“ ekspertų buvo išrinkta į poezijos knygų penketuką.

Susitikimą autorė pradėjo papasakodama apie savo pirmąją pažintį su literatūra. Poetei Giedrei lankant mokyklą, labai dažnai keitėsi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai – todėl ši pamoka tuo metu buvo nestabiliausias dalykas, kuris, kad ir ironiška, tačiau tapo ir jos išsigelbėjimu. Jaunystės laikais būtent knygos buvo vienintelė autorės pramoga, tapusi ir karjeros kelio pradžia. Būdama labai jauna, 21 metų, poetė išleido savo pirmąją knygą „Sudie, mokykla“. Tai buvo apysakų knyga, nes tuomet autorei atrodė, kad ir taip visi aplinkui rašo poeziją.

Nors, kaip teigė rašytoja, eilėraščių rašyti nenorėjo, nes tai jai atrodė per prasta, atėjo laikas, kai būtent jie buvo tinkamiausias būdas save išreikšti. Eilėraščių rinkinio „Gintaro kambarys“ pavadinimo idėja kilo kasdien senamiesčiu einant į darbą pro gintaro parduotuves, kuriose buvo galima rasti visko: nuo gintarinių smuiko statulėlių iki mažų Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ imitacijų. Eilėraščių rinkinio pavadinimas kartu ir nuoroda į autorės tėvą – jo vardas Gintaras.
 


Šiuolaikiniai poetai savo kūriniuose mėgsta nesilaikyti jokios tvarkos, o G. Kazlauskaitės knyga suskirstyta į tris skyrius, turinčius skirtingą tematiką. Vienas jų skirtas Tiškevičių giminei, kuria pasidomėti paskatino jos tėtis – kapų restauratorius, tuo metu naujinęs būtent vieno šios giminės atstovo kapą. Nors ir parašiusi visą skyrių apie bajorišką lietuvių giminę, autorė pastebi, kad visada didžiuojamasi bajoriška kilme, tačiau valstietiškoji taip pat yra verta pagarbos, nes būtent šis socialinis sluoksnis išlaikė dvarus ir nešė visą ekonominę naštą. „Šiame pasaulyje nėra prasmės didžiuotis kilme, nes visi yra lygūs.“

G. Kazlauskaitė teigė, kad nors poezija niekada nėra suprantama iki galo, ji yra būdas sutaupyti pinigų psichologų paslaugoms, lengviau išgyventi skaudžią netektį ar liūdesį.

Dėkojame poetei Giedrei Kazlauskaitei už mums skirtą laiką, papasakotas savo biografijos detales, gyvenimiškos patirties sąsajas su kūryba, perskaitytus eilėraščius, atsakytus klausimus. „Su poezija gyventi įdomiau“, – nuskambėjo iš poetės lūpų.

Aistė Matulevičiūtė,
 Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos
III b klasės gimnazistė


Skaitymo skatinimo programos priemonę „Metų knygos rinkimai“ finansuoja Kultūros ministerija.

 

 

 


 
Atgal   Spausdinti  
Organizatoriai


 
 

 


 

 
 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.