Draugai

 
 

 




Neringa Butnoriūtė. Etažerė
(apie D. Zelčiūtės knygą „Džuljetos suknelė“)

Džuljetos suknelė: eilėraščiai / Dovilė Zelčiūtė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. – 99 p. – ISBN 978-9986-39-754-0







Dovilę Zelčiūtę norisi pavadinti išskirtinai „teatriškų“ eilėraščių, sceninės aplinkos įkvėpta kūrėja. Tokia žinelė ne naujiena, bet tenka pripažinti, jog ji lydi autorę kaip įsimintinas žymuo. Dargi tampa ne vieno leidinio „varikliuku“, kaip ir naujausiojo, nes „Džuljetos suknelė“ įpareigoja mąstyti ir skaityti teatriškai, į jos kartūnines klostes susupti visus tekstus ir galbūt kiekvieną iš mūsų.

Daugelyje knygos tekstų poetė išryškina gyvenimišką šekspyrianą – universalių mylimųjų, prarastųjų ar vienišių vaidmenis. Perjausti jų likimus atrodo išties sudėtingas uždavinys kūrėjui, nes jie šmėkščioja mūsų akyse, demonstruodami numanomas tapatybes, lyg plūduriuojanti Ofelija su gėlių vainiku.Tai skatina keliagubą perskaitymo būdą – siejamą su kultūriniu kontekstu, matytų režisūrinių sprendimų suma (tokios aliuzijos D. Zelčiūtės tekstuose, manyčiau, gyvybingos, tačiau jie skirtingai egzistuoja ir kiekvieno suvokėjo sąmonėje) ir reikšminga sava transformacija kūrinyje. Tokį semantinį svorį pakelti nelengva, nors atsikartojantys aspektai ir rodo aktualumą, dramos tebejaudina. Visa veikia, kai vaidmenų patirtis pavyksta išskaityti neminint Hamleto, Mirandos ar Klaudijaus vardų (arba tik įvardijant pavadinimuose) ir to „Džuljetos suknelėje“ siekta. Poetei sekasi sutelkti esminius taškus, sielų būseną, numanomo veiksmo koncentraciją, tačiau pristinga daugiau nei vien to sutelkto konteksto, o kito, intensyviau rodančio savarankišką įtampą tarp pradinio ir naujojo kūrinio, auginančio naują reikšmę. Štai todėl, pavyzdžiui, atsikartojantys vandens, nardymo, plaukiojimo motyvai ar net poetų pamėgtas sapnas leidžia išdrįsti „nusiirti ir kiek tolėliau / nei kyšančios iš kasdienybės galvos“ (p. 23) ir leidinio kontekste atrodo gan įsimintinai.

„Džuljetos suknelėje“ esama augančio vibruojančio dramatizmo. Joje nyksta skirtis tarp buvimo spektaklyje ir liepos atokaitoje, taigi stebėtojo ir galimo vaidmens įkūnytojo, jau palikusio emocijų prisigėrusią salę. Atsiranda proga atsidurti keliose pusėse, pamiršti ribas, tad viename puslapyje teigiama: „Tik eilėraščio scenoje / galiu būti iš tikrųjų“ (p. 49), o vėliau atsiveja visai kitas atodūsis: „Tik eilėraščio scenoje / galiu būt iš tikrųjų / ne aš“ (p. 70). Ir tai svarbios eilutės, o ypač ne patetišką, bet intensyvų ir įvairiapusį teatro kodą aktualinančiame leidinyje. D. Zelčiūtės eilėraščiuose toks persimainymas išties vyksta, kai esama gastrolių refleksijų, kurios, nors ne visada išsprūsta į poezijos teritoriją, bet išveda subjektus už scenos. Taip pat kai stebint teatro įvykį kaip vienintelę galimą tikrovę perteikiamos subjekto patirties refleksijos – įkūnyta tiesa po spektaklio galbūt lengviau gyventi arba ištverti buvimą, juk drama šioje poezijoje yra kartotinis veiksmas, pereinantis į būseną: „Abejonės ir baimė / bet galiu pakartoti / neskauda / aš viską atlikau tvarkingai“ (p. 34). Juk subjekto vidujybėje slypi įvairūs vaidmenys ir neatskleisti pasąmoniniai instinktai: „Prabudau / nuo savo riksmo: užmušiu! / Dairausi / tokia švelni vasara – / negi tai aš“ (p. 61). Galiausiai „Džuljetos suknelėje“ atpažįstamos ir jautrios patirtys, rodančios santykį su artimiausiais: „Tylos gurkšniai / šviesos abėcėlė / kas už mus išalsuos / šitą liepą nuskaistintą / vaikiško graudulio lyg būtumei / įsitvėręs stipraus tėvo delno/ (...) / lyg paskutinė banga / dar tik ruoštųsi / už horizonto“ (p. 22). Visi potyriai neatsieti nuo likimiško, bet vienintelio žmogiškojo finalinio ėjimo „žemyn“, be galimybės vėl pakilti ir gyventi dar kartą. Spausdinami prie repeticijas, gastroles ir istorinių dramų siužetų dvasinį aštrumą atgaivinančių tekstų, jie praturtina įspūdį, jog „Džuljetos suknelėje“ teatro suvoktis reikšmingesnė kaip kasdienis, įvairiais lygmenimis perteiktinas būdas išbūti pasaulyje.

Recenzijų konkursas.

 

Organizatoriai


 
 

 


 

 
 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.